Miško savininkams tebeaktualios ES paramos gavimo konsultacijos

Miškų veisimui Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. plane pagal priemones ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir ,,Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ septyneriems metams skirta 361 mln. Lt paramos. 2008 m. pateiktos 555, 2009 m. – 571 paraiška, jų kiekis pagal priemones taip pat beveik toks pat: atitinkamai 573 ir 553 paraiškos. Iš pateiktų 1126 paraiškų parama miškui veisti pasinaudojo ar artimiausiu metu numato pasinaudoti tik 889 fiziniai ar juridiniai asmenys, paramos bendra vertė 49,6 mln. Lt ir ji sudaro tik 13,7 proc. galimos. Už jau įveistą mišką išmokėta tik 23,9 mln. Lt. (6,6 proc.). Kodėl šalies miškų ir žemių savininkai neskuba arba kas jiems trukdo sparčiau pasinaudoti šia parama?

 

Praėjusių metų pabaigoje Alytuje vykusiame Aplinkos ministerijos Miškų departamento, buvusios Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus, Alytaus RAAD Miškų kontrolės skyriaus pareigūnų susitikime su Dzūkijos regiono miškų savininkais išryškėjo, kad Nacionalinei mokėjimų agentūrai kelis kartus keičiant ES paramos administravimo taisykles, paraiškų veisti mišką savo žemėje teikėjams keblu susigaudyti kintančiose tvarkose ir kontrolės reikalavimuose, taip pat miškininkystės teisės aktuose.

Plačiau pakomentuoti susitikime iškeltas problemas paprašėme
Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus
vyriausiąją specialistę ZITĄ  BITVINSKAITĘ.      

Veisiant įvairesnių lapuočių medžių rūšių želdinius, sodintojams tenka iš Lenkijos ar Latvijos miško medelynų įsivežti dalį miško sodmenų, pavyzdžiui, ąžuoliukų, hibridinių drebulių. Kur kreiptis dėl leidimų jiems įvežti ir kokios gali būti taikomos sankcijos, pažeidus šią tvarką?

Miško sodmenų įvežimas iš kitų ES šalių, jeigu laikomasi 1999 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga ir Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų, negali būti ribojamas. Minėti teisės aktai nustato, kad miško dauginamosios medžiagos tiekėjas turi būti registruotas, taip pat turi turėti leidimą įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjus registruoja ir leidimus nuo 2010 m. sausio 1 d. išduoda neseniai įkurta Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašu (Žin., 2009, Nr. 70-2865) ir Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašu (Žin., 2004, Nr. 14-606), atsižvelgiant į šių teisės aktų vėlesnius pakeitimus.

Jeigu veisiami trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė ne ilgesnė kaip 5-eri metai (karklai, gluosniai ir kt.), jie nelaikomi mišku. Todėl minėtos direktyvos ir kitų teisės aktų reikalavimai jiems netaikomi, nebūtina turėti ir leidimą miškui veisti ne miško žemėje.

Pastaraisiais metais nemažai žemių savininkų pageidauja veisti hibridinės drebulės želdinius, kurių sodmenis pardavimui augina Latvijos medelynai. Hibridinė drebulė dažniausiai auginama 20–25-erius metus, todėl jos želdiniai priskiriami miškui ir jos sodmenims taikomi jau minėtų teisės aktų reikalavimai.

Dažnai žemių želdintojams iškyla neaiškumas: ar hibridinei drebulei taikomi kilmės rajonų apribojimai? Sprendžiant šią problemą, 2010 m. sausio pradžioje pakeisti Miško dauginamosios medžiagos nuostatai ir nustatyta, kad dirbtiniams tuopos ir drebulės hibridams kilmės rajonai nenustatomi ir su tuo susiję apribojimai netaikomi, tačiau leidimą juos įvežti ir naudoti iš Valstybinės miškų tarnybos reikia gauti.

Jei Valstybinė miškų tarnyba nustato teisės aktų pažeidimų ar dokumentų klastojimo atvejų, ji gali neleisti iš kitų ES šalių įvežti miško dauginamosios medžiagos. Tokiais atvejais išduotus leidimus  net gali pripažinti netekusiais galios ar už pažeidimus išbraukti iš miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo. Įvežta miško dauginamoji medžiaga, kaip ir vietinė, turi atitikti ne tik Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, bet ir mūsų šalies miško sodmenų kokybės reikalavimus.

Panorėjus įvežti miško dauginamąją medžiagą iš trečiųjų šalių, būtina gauti Europos Komisijos leidimą.

Susitikime kalbėta, kad ateityje žemių savininkams gali kilti problema dėl plantacinių želdinių kirtimo amžiaus, pavyzdžiui, norint juos kirsti, sukakusius 20-ies metų. Ką turėtų daryti sumanęs veisti tokius želdinius žemės savininkas, kad nesusidurtų su šia problema?

Vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais, rengiant Miško želdinimo ir žėlimo projektą, būtina nurodyti, jog bus veisiami plantaciniai želdiniai. Šis projektas turi būti saugomas tol, kol bus nukirstas įveistas miškas ar plantaciniai želdiniai. Nuo kovo 1 d. įsigaliosiančiose naujose Miško kirtimų taisyklėse nustatyta, kad plantacinių medynų kirtimo amžius neribojamas.

Kokios medžių rūšys neželdintinos, nes botanikų laikomos invazinėmis?

Lietuvoje patvirtintos tik 3 invazinės medžių rūšys – uosialapis klevas, baltažiedė robinija ir vėlyvoji ieva, kurias draudžiama veisti miško želdiniuose. Miškui veisti galimų medžių ir krūmų rūšių sąrašas  nurodytas paramos įgyvendinimo taisyklių 1 lentelėje. Atkuriant mišką želdinių ar žėlinių rūšinėje sudėtyje gali vyrauti tik tos rūšys, kurios nurodytos Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 1-3 prieduose. Pernai kilo nesusipratimų dėl plačiažvynio maumedžio. Nepavykus susitarti botanikams ir miškininkams, veisti mišką galima tik europiniu maumedžiu. Plačiažvynį maumedį galima sodinti tik atkuriant mišką, tačiau ir čia jis negali būti vyraujančia medžių rūšimi. Botanikai šį maumedį priskyrė nevietinėms medžių rūšims ir jo invazyvumą numato tirti ateityje. Taip pat hibridinė drebulė turi būti veisiama tik plantaciniuose želdiniuose.

Kai kurie žemių savininkai sako, kad veisiant mišrius želdinius jiems parankiau ir pigiau būtų panaudoti, pavyzdžiui, beržų savaiminukus iš miško ar pamiškių. Ar galima jiems gauti sertifikatą?

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 17 punkte parašyta: ,,mišką draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais eglės, ąžuolo sėjinukais ir visų medžių rūšių savaiminukais“. Valstybiniai miško medelynai turi pakankamai sodmenų miškams želdinti. Pernai pakeisti teisės aktai, pagal kuriuos miškų urėdijoms negalima nurašyti nepanaudotų kokybiškų sodmenų. Todėl manau, kad šiemet jų bus galima įsigyti ir pigiau. Be to, praėjusią vasarą trečdaliu padidintos ES išmokos už įveistą mišką – paramos gavėjai neturėtų skųstis lėšų stygiumi ir su kastuvais vaikštinėti pamiškėmis.

Pamiškių žemėse veisiant mišką, dažnai dalyje sklypo randama augant savaiminius medžių žėlinius. Kaip juos įvertinti ir teisėtai prijungti prie bendro želdomo žemės ūkio paskirties žemės ploto, įteisinti mišku? Kokia mokama ES parama už tokius miško žėlinius?

Savaime žėliniais apaugę plotai, esantys žemės ūkio paskirties žemėje, kaip ir želdiniai, įteisinami kaip miškas, vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių (Žin., 2004, Nr. 55-1918; 2009, Nr. 30-1204) nustatyta tvarka:

– iš teritorinio  žemėtvarkos skyriaus būtina gauti leidimą miškui veisti ne miško žemėje;

– gavus leidimą, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais ir jų 6 priedu, parengiamas ir artimiausioje miškų urėdijoje patvirtinamas Miško želdinimo ir žėlimo projektas;

– praėjus 3 metams po šio projekto sudarymo, kreipiamasi į RAAD rajono agentūrą, kurios valstybinis miškų pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka atlieka žėlinių apskaitą (tos pačios formos pažyma teikiama ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, jei siekiama gauti paramą);

– žemės savininkas šią pažymą kartu su minėtais dokumentais pateikia teritoriniam žemėtvarkos skyriui, atliekami kadastriniai matavimai, šio ploto kadastro duomenys tikslinami LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899) nustatyta tvarka. Matavimus, kadastrinės bylos parengimo išlaidas apmoka žemės savininkas.

Kai prie numatyto apželdinti mišku geros agrarinės būklės žemės ploto auga žėliniai, kurių plotas yra 0,5 ha ir didesnis (jei ribojasi su mišku, gali būti ir mažesnis), šiam plotui sudaromas atskiras Miško želdinimo ir žėlimo projektas ir teikiamos atskiros paraiškos pagal skirtingas priemones: viena – geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemei apželdinti, kita – apleistai žemės ūkio paskirties žemei apželdinti.

Už savaime apaugusius ar apaugančius mišku buvusius žemės ūkio naudmenų plotus fiziniams asmenims teikiama ES parama tais atvejais, kai žėlinių vidutinis amžius yra ne didesnis kaip 5-eri metai. Už žėliniais apaugusius plotus teikiama tokia parama:

– kai žėliniai auga tolygiai ir yra pakankamo tankio, 5-erius metus mokama  žėlinių priežiūros ir apsaugos išmoka;

– kai žėliniai auga daugiau kaip 50 proc. ploto ir žemės sklype papildomai želdinama, mokama pusė numatytos miško įveisimo išmokos ir 5-erius metus –  žėlinių priežiūros ir apsaugos išmoka;

– kai žėliniai auga mažiau  kaip 50 proc. ploto ir papildomai želdinama, mokama visa numatyta miško įveisimo išmoka ir 5-erius metus – žėlinių priežiūros ir apsaugos išmoka.
Pataruoju metu keičiamos ES paramos įgyvendinimo taisyklės. Jas patvirtinus, privačių žemių savininkai išmokas už žėlinių priežiūrą ir apsaugą galės gauti ir tais atvejais, kai žėliniai auga miškų ūkio paskirties žemėje esančiose žemės ūkio naudmenose.

Įveisęs žemės ūkio paskirties žemėje mišką, dažnas paraiškos teikėjas skundžiasi pernelyg dideliu Nacionalinės mokėjimo agentūros kontrolierių reiklumu: kelis kartus tikrinami želdinių plotai, kyla nemažai nesusipratimų dėl miško želdinių kokybės vertinimo. Kaip miško savininkui apginti savo teises, jei jis nesutinka su NMA teritorinių padalinių kontrolierių teiginiais?

Šiuo atveju galioja nerašyta taisyklė, kad niekas nieko gyvenime veltui neduoda. Todėl tie, kurie kažką veltui duoda, turi teisę ir kontroliuoti tiek, kiek jiems atrodo būtina. Mažiau nesusipratimų kiltų, jei rengiant ir įgyvendinant Miško želdinimo ir žėlimo projektus būtų laikomasi šių reikalavimų:

– žemės plotas, kuriame planuojama įveisti mišką, negali būti didesnis už tą plotą, kuriam išduotas leidimas veisti mišką (neželdintinos juostos prie melioracijos griovių pagal Nacionalinės žemės tarnybos išaiškinimą teritoriniams žemėtvarkos skyriams įtraukiamos į veisiamo miško plotą);

– veisiamo miško plotas turi būti ypač tiksliai apmatuotas ir kampuose pažymėtas stulpeliais, taip pat prieš įgyvendinant projektą želdavietėje ar želvietėje turi būti matomais ženklais pažymėtos neželdintinos juostos nuo kaimynų sklypų ribų, melioracijos kanalų, kitų įrenginių, elektros trasos, 0,1 ha ir didesni neželdinti plotai, 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių grupės.

Žemės savininkams ar jų pasamdytiems specialistams būtina atsakingiau rengti Miško želdinimo ir žėlimo projektus, o juos tvirtinantiems – atidžiau vertinti, nes nuo projektavimo kokybės, projektuotos želdinių rūšinės sudėties ir rūšių išsidėstymo, apsaugos ir priežiūros priemonių labai priklauso būsimų želdinių ar žėlinių kokybė. Nemažai buvo atvejų, kai susigundžius didelėmis ES paramos išmokomis projektuojamos  nepatikimos ar miškininkystės požiūriu neteisingos priemonės (pavyzdžiui,  paprastojo ąžuolo veisimas gilėmis; gilių sėjimas derinamas su juodalksnio sodinimu). Dažnai kyla projektuotojų nepasitenkinimas dėl principingesnių šiuos projektus tvirtinančių miškų urėdijų pareigūnų praktinių pastabų, kai šie bando įtikinti projektuotojus pasirinkti patikimesnę želdinių rūšinę sudėtį ar želdinimo technologijas. Tačiau sutaupę pirminiams želdinimo darbams, vėliau kelis kartus daugiau išleisime želdinių atsodinimui, priežiūrai ir apsaugai. 

Pagal ES reglamentą NMA kontrolieriai, kaip ir RAAD miškų kontrolės pareigūnai, remdamiesi nustatyta kontrolės tvarka, turi teisę dalį patikrintų plotų patikrinti ir antrą kartą – taip tikrinama pirmą kartą plotą patikrinusio pareigūno darbo kokybė. Sklypų plotų matavimui naudojami prietaisai turi leistiną matavimo paklaidą, be to, kilus ginčui, reikėtų pasidomėti, ar atlikta matavimo prietaisų metrologinė patikra.

Jei manote, kad NMA teritorinių skyrių tikrintojai kelia nepagrįstus reikalavimus, patarčiau žemės savininkams kreiptis į tiesiogines institucijas – Nacionalinę mokėjimo agentūrą ar į Aplinkos ministerijos Miškų departamentą. Prieš veisiant mišką reikėtų nepatingėti ir patiems atidžiai perskaityti šią veiklą reglamentuojančius teisės aktus, paramos priemonių įgyvendinimo taisykles.

Kodėl iš žemėtvarkos tarnybos gavus leidimą privačią žemę želdinti mišku, ji ir toliau lieka žemės ūkio paskirties žeme, už ją reikia valstybei mokėti žemės mokestį? Kodėl iškart žemėtvarkos tarnybos nekeičia jos paskirties?

Vadovaujantis minėtose Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėse ar Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 83-2471; 2004, Nr. 152-5545) nustatyta tvarka, nepakeitus žemės ploto, kuriame įveistas miškas, žemės kadastro duomenų ar pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės mokestį teks mokėti. Nesvarbu, ar bus keičiami žemės ploto, kuriame įveistas miškas kadastro duomenys, ar keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, teks atlikti kadastrinius matavimus. Kadangi šie matavimai nepigiai kainuoja, apželdintų mišku žemės plotų savininkai juos atlieka be didelio entuziazmo ir ne visi.

Be to, jei žemės plotas, kuriame įveistas miškas ir nėra neįteisintas Nekilnojamojo turto kadastre kaip miškas, žemės savininkas privalo jį saugoti ir prižiūrėti  (tai nustatyta Miškų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje).

Vykdant šiemet apskričių reformą, minėtų teisės aktų nuostatos iš dalies bus keičiamos, bet reikalavimas atlikti kadastrinius matavimus tikrai išliks.

Susitikime paaiškėjo, kad be Alytaus RAAD miškų kontrolės pareigūnų nėra kam konsultuoti Dzūkijos miškų ir žemių savininkus įvairiais miškininkavimo, miškų teisės, ES paramos administravimo klausimais? Kas šią problemą turėtų spręsti?

Su šia problema susiduriu tiesioginiame darbe beveik kasdien. Ne tik veisiantys mišką žemės savininkai, bet ir Miško želdinimo ir žėlimo projektų rengėjai iš įvairių šalies regionų skundžiasi geranoriškų ir kvalifikuotų konsultacijų stoka, kai kurių miškų pareigūnų pasipūtimu, nenoru padėti, paslaugų tiekėjų nekokybišku darbu, pasitaiko skundų dėl nekokybiškų miško sodmenų.  Pati ne kartą susidūriau su šia problema, kai kreipiausi į privačias struktūras dėl miško želdinimo ir apsaugos darbų.

Esu mačiusi blogos kokybės, bet jau patvirtintų Miško želdinimo ir žėlimo projektų. Priežastis – trūksta jų rengėjams ir tvirtintojams ne tiek kvalifikacijos, kiek geranoriškumo. Dažnai net nesigilinama į ES paramos įgyvendinimo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimus, nekreipiamas dėmesys į pagrindinius miškininkystės principus, nors miškų ūkio specialistų, atrodo, pakanka. Todėl laikas būtų padiskutuoti apie miškininkų specialistų ir pareigūnų etiką, pareigas ir atsakomybę.